BROko eilės

Naktis praėjo.
Juk saule jos negailėjo.
Šviesa nužudė tamsą.

Su savo sapnais miegaliai
Išsiskirti niekaip negali
Ir saulė jiems akis rėžia.

Ant kalno kristalinio
Arčiau prie šviesos šaltinio
Aš bėgu.

Крутятся девчонки в голове
Десять штук.
Одна другой лучше.
Десять нереалных сук.
Я их вижу со всех сторон.
Обалденое обозрение
Позвояет мне
Трехмерное мое мышление.

is eiliu serijos "klastrofobikaj spintoj"

neustanno v golovu bjot
okno
mnie usnut nie dajot
ono

i ubegajet kreslo.

zdes mnie ne mesto.

uze 30 minut
kak ja dolzen byc na raboce.

Autoriaus komentaras: tai eilė apie tai kaip nepatogu miegoti troleibuse atsiremus galva į langą.

I chem dalshe - tem chishche
I tem chuzhe dlia liogkich
Neprivychnyj wozduch
Gorodishek daliokich

Aerodinamiskumu
Jis kaip mat pasižymėjo
Ir tolyn tolyn nuskriejo
Į bangas į upę giliai
Jis panėrė nedviejojant
Rankas kojas panaudojant
Ir ratukais šitos vietos
Kur herojus mūsų dingo
Plaukiojo sabaka Dingo.

[romantiškiausia Darkos BROko eilė]

Klaviatūrą bespaudžiant
Nakties metu miegoti - ne
Romantiskas eiles berašant
Techno muzikos fone.

Gerą ritmą pagavus,
Galva tylai linguojant
Kratau lauk lipnius žodžius
Veida jos atkartojant