Airielės eilės

Ejau Airijos juros krantu
Buvau viena, pasidare baisu.
Pastebejau vaikina einanti su suniu
Isidrasinusi paklausiau kiek valandu
Atsake jis man maloniu balsu
Atrodo isimylejau, Patrauklesnio vaikino maciusi nesu.

Pasiule jis man ledu,
O as nuo jo akiu zvilgsnio atitraukt nagaliu
Tai meile is pirmo zvilgsnio, atsake man sirdis balsu gailiu...
Per kuna nubega siurpuliukai kai jis man nusisypso
Kitos paneles tik salia stypso
Ziuri i manojo airio veida
O maniski veideli peizoja kreida.

Neisvyksiu, pasiliksiu cia
Airija - salis miela
Parasysiu teveliams iki as jums nebe dukra.
Kartais pagalvoju, kokia as kvaila
Kodel airiskos akys keri mane?